Žiobris tūno vandeny. „Žiobrinės 2011“, Gargždai

Trumpai pabandysiu atpasakoti, kas vyko paskutinę leistina diena upėje gaudyti žiobrius. Kaip žinote po spalio 15 dienos lašišų ir šlakių žūklė draudžiama upėje ir tuo pačiu draudimas įsigalioja gaudyti ir visas kitas žuvis tam tikruose upės ruožuose. Taip jau gavosi, kad sekmadienis raudona diena „išpuolė“ spalio 16 dieną ir kai kuriems dalyviams kilo problemų įsigyti vienkartinę licenziją, nes patys inspektoriai ne susigaudė įstatymuose, kad draudimo data perkeliama į pirmadienį kai sutampa savaitgalis arba šventės diena. Vis dėlto kas labai norėjo žvejoti licenzijas tikrai gavo ir atvyko į varžybų susirinkimo vietą.

Rytas vėsus ir į lakštingalų slėnį atvykome kaip ir priklauso teisėjui pačiam pirmajam. Po kelių minučių pradėjo rinktis ir pirmieji dalyviai. Pasibaigus registracijai viso susirinko 10 dalyvių.

Ilgai neužlaikydamas žvejų visi ramiu tempu išsivaikščiojo po upės krantą ir varžybos prasidėjo. Pirmųjų žuvų teko palaukti, o kai kuriems ir pirmųjų kibimų. Žiobriai nebuvo aktyvūs iš ankstaus ryto.

Vienas iš stabiliausiai gaudžiusių ir tarp prizininkų patekusiam Artūrui Mostavičiui jau nuo pat pradžių sekėsi puikiai, vėliau kaip prisipažino pats žvejys daug žiobrių nusipurtė dar nepasiekus jiems kranto.

Tai jo ketvirtasis žiobris maždaug po pusvalandžio nuo varžybų starto. Bet vis dėlto žvejai buvo perspėti, kad mažesni kaip 28 cm žiobriai privalo būti paleisti, todėl ne visos žuvys keliavo į krepšius.

Varžybose išdrįso dalyvauti ir „vietinių“ žvejų, kurie tikrai pagavo keletą žiobrių. Tačiau apibendrinus atvykėliams iš svetimų miestų kažkodėl sekėsi geriausiai.

Ruslanas Akopnyj šias vietoves žino ypač gerai ir sklido kalbos, kad jis čia žvejoja dažniau negu patys gargždiškiai. Pradžioje jam sekėsi labai prastai, bet maždaug antroje varžybų pusėje jis rado slaptą vietelę ir sugebėjo ne tik pasivyti, bet ir iškopti į antrąją apdovanojimų vietą.

Žvejys Valdas Repšys savais metodais ir gaudymo technika bandė sugauti žiobrį. Gavau naudingų patarimų kaip laikyti ir kaip pravesti plūdę vandens paviršiumi. Vis dėlto žiobrius jie gaudo jau nuo labai senai ir yra ko pasimokyti.

Remigijus Aušra į žiobrines atvyko jau antrą kartą. Jo rezultatas ketvirtas bendroje įskaitoje. Tik viena žuvis skyrė jį nuo trečiosios vietos. Kelios žuvys nusipurtė, o kelios iš jų visai arti samprotavo žvejys, bet žuvis skaičiuojama tik ta kuri ant kranto.

Kalbant apie gaudymo būdą tik vienas žvejys gaudė dugnine meškere, visi likusieji naudojo vadinamuosius savadarbius burbuliukus.

Valo gale užspaudžiami du ar daugiau užspaudžiamų švinukų.

O dvidešimt centimetrų aukščiau 20 – 40 centimetrų pavadėlis. Varžybose jų reikėjo pasiruošti kiek galima daugiau, nes povandeninių „kelmų“ netrūko.

Tai jau paskutinis Andriaus Šimkaus žiobris. Jo 5 kilogramu ir 100 gramų svorį užfiksavau 10 valandą 20 minučių. Pagal varžybų taisykles dalyvis pirmasis sugavęs 5 kilogramus žuvies skelbiamas nugalėtoju. Jis vienintelis tai sugebėjo padaryti.

Visi trys nugalėtojai iš kairės į dešinę Ruslanas Akopnyj sidabras, Andrius Šimkus auksas ir Artūras Monstavičius bronza.

Svėrimo metu buvo sveriami ir didžiausi žiobriai. Visi buvo labai panašūs. 410g, 420g, 430g ,bet didžiausią žiobrį ir specialų papildomą prizą gavo Ruslanas Akopnyj už 490g žiobrį.

Norite paklausti ar daug žiobrių buvo žiobrinėse? Pasakysiu pakankamai, kad galima būtų sudėlioti tokią dėlionę nuotraukai iš vieno žvejo laimikio.

Tarp kitko nugalėtojo 5,100 g laimikių skaičius buvo 16 žiobrių. Ir aplamai visų žvejų rezultatai buvo visai neprasti. Artūras Monstavičius buvo nubaustas 130g bauda už vėlavimą grįžti į svėrimą laiku. Minutė 10 g. Dar 5 minutės ir jis būtų netekęs 3–čiosios vietos.

Ir varžybų pabaigai tradiciškai buvo išvirta žuvienė, kad grįžusiems žvejams atsigautų jėgos iš po šaltoko ryto. Nuotaika puiki, šventė puiki, oras puikus, ko daugiau reikia? Visi džiaugėsi ir linkėjo „Pylos“ klubui suorganizuoti sekančias žiobrines ateinančiais metais. Manau kai kurie dalyviai stipriai nenusiminė dėl kelių nusipurčiusių žiobrių ir manau jie dar galės įrodyti sekančiose varžybose ko jie verti. Graži ir stipri ta žuvis žiobris, tausokime ir saugokime, kad būtų ką prisiminti ir papasakoti draugams kaip ji stipriai kovojo iki pat kranto linijos ir žvilgėjo sidabru ištraukta iš vandens.