Kas labiausiai patinka šios žuvies gaudyme, tai dvi meškerės vienoje rankoje ir kitoje rankoje kibiras su įvairiomis smulkmenomis kaip atsarginė plūdė, kabliukai ar jauko pakelis. O ir laikas kurį tenka išnaudoti šiai žvejybai ankstus rytas arba vakaras po 3 - 5 valandas.

Tik vieninteliu atveju kai diena apsiniaukusi lynas gali maitintis ištisą dieną. Bet vis dėlto kiek teko bendrauti su prityrusiais lynų gaudytojais, kurių sąskaitoje ne vienas gražus egzempliorius ankstus rytas nuo pat prašvitimo iki 10 valandos ryto pats idealiausias laikas gaudyti šią žuvį tikslingai. Anglijoje net įkurti lynų gaudytojų klubai kuriuos domina rekordiniai laimikiai ir kiek teko suprasti rekordai sumušami praktiškai kiekvienus metus. Tačiau su viena ne didele detale, kad jie medžioja būtent prieš nerštą ikrais išsprogusią patelę kuri kur kas sunkesnė negu po neršto, jau nekalbu apie patinėlius kurie net neprilygsta jų svoriams.

Kad ir kokiomis mistiškomis istorijomis aš buvau įtikėjęs vaikystėje apie neįprasto stiprumo žuvį, jos vos matomus kibimus ir iki šių dienų tai nėra įprastas laimikis kuris tirai geidžiamas bet kokio lygio žvejui. Tai nėra kuoja ar plakis kurių galima prigaudyti daugybe, bet ir tuo atveju aš pasirinkčiau vieno stambaus lyno kibimą vietoje dešimties sugautų kuojų. Bet vėlgi yra pagrindo sakyti, kad lynas tikrai stipri žuvis ir dėl savo kūno formos kuri labai mėsinga. Tuo pačiu lyno pelekai platūs ir galingi, o jie tikrai prideda papildomos jėgos traukiant žuvį. Ir sakyčiau visiškas melas, kad lynas vos matomai judina plūdę apie minutę laiko, kol nusprendžia ją panardinti. Kaip ir visos mažos žuvys taip ir smulkus lynas gali nesugebėti praryti jūsų naktini slieko ir tąsys jūsų plūdę ilgiau , tačiau stambiesiems lynams nebus kada žaisti su jūsų masalu ir sugriebęs jūsų masalą plauks maitintis toliau. Dabar keletas smulkių patarimų kurie gali padėti pagauti lyną jai to dar nepavyko padaryti.

Reikėtų pradėti nuo to kur gyvena ir kur laikosi lynas? Lynas gali gyventi ir tekančiame ir stovinčiame vandenyje, bet ypač dideliame vandens telkinyje jie gali laikytis tam tikrose vietose. Tikriausiai visi žino ši žuvis mėgsta tankiai apaugusias vietas, bet tai visiškai nereiškia ten kur lelijos ten bus ir lynas. Sakyčiau smulkios žolės jam patinka daug labiau, nes čia ir daugiau maisto ir saugiau. Vieta kur gali būti sėkminga gaudyti, neturi būti gili. Pasirenku vietą kur gylis siekia nuo 50 iki 130 centimetrų. Nėra reikalo ieškoti duobės ar skardžio kaip įprastai gaudome karšius ar karpius. Lygus stalas apaugęs smulkia žole su mažu gyliu pilnai atitinka visus reikalavimus lieka tik tinkamai pasiruošti. Beje, į visiškai nežinomą vietą kur gaudomi lynai naudojuosi Google earth programa kuria ne tik galima pamatyti privažiavimą, bet tuo pačiu pamatyti seklumas ir duobes. Gal ši programa ir neparodys kur yra žuvis, bet bent jau susidarysite vaizdą kur galėtu jų būti.

Atvykus į vietą nereikia pulti į panika, kad nėra kur užmesti plūdės. Vis viena yra ne didelis tarpas kur galima įleisti jūsų masalą. Yra žvejų kurie grėbliu išsivalo dugną. Kiti susimeistrauja virvę su grėblio galva ar kažką panašaus ir mėtydami į vandenį prakošia bent jau užmetimo taką. Teko girdėti kaip žvejai savo vietą dugne užkloja šiferio lakštais. Sakyčiau jai važiuosite žvejoti toli, tai šiferio lakštų tikrai nesivešite. Tuo tarpu balta dėme stipriai išsiskiria iš natūralios aplinkos ir lynai pirmomis dienomis nesiartins prie naujo vandens kūrinio. Tik, vėliau kai šiferį užklos dumblas ir jis taps nematomas galima bus pradėti žvejoti. Panaudoti greblį prieš pačią žūklę tikrai neverta, nebent tai darysite vakare prieš rytinę žūklę. Vis dėlto galima viską palikti natūraliai. Dienos šviesoje atsistojus ant pylimo apžiūrėti gaudymo vietą jai toks yra arba jai ne baisios siurbėlės įsibristi į vandenį ir apžiūrėti kur gali būti laisvas žolių plotas. Lynas tikrai neplauks kiaurai žolių siena. Būtent iš pirmo žvilgsnio išmindytas povandeninis takas ta vieta kur migruoja žuvis ir galima tikėtis kibimo.

Nėra reikalo ilgai pasakoti kokie turi būti įrankiai, net visi gaudo su tuo kuo turi. Pagrindas yra tai kas užmesta vandenyje. Valą pasirenku apie 0.20 mm storio, o pavadėlio nerišu. Viskas surišta tiesiai ant pagrindinio valo. Vienas ne didelis apvalus švinukas užspaustas maždaug 15-20 centimetrų virš kabliuko. Visi likusieji švinai užspaudžiami tarp plūdės kilpos iš abiejų pusių. Kabliuko dydis gali svyruoti tarp 8 ir 12 numerio.

Visos plūdes svoris sutelktas viršuje. Ne būtinai tai gali būti du švinai iš abiejų pusių, jeigu plūdė sunkesnė jų užspaudžiu tiek kiek reikia plūdei atsverti iki antenėlės galo. Plūdes kurias pasirenku nėra dideles nuo 0.50 iki 2 gramų. Nėra reikalo pirkti didelių plūdžių, nes metimo nuotolis dažniausiai būna iki 15 metrų, o kartais tenka užmesti masalą visai po kojomis apie 3 metrus nuo kranto. Tuo atveju padėjęs meškerykotį gerokai per kelėta žingsnių atsitraukiu nuo kranto atgal. Žinoma triukšmo kiek galima mažiau.

Duona nėra pats tinkamiausias masalas jai bandysite gaudyti vien tik lynus. Vis dėlto prieš kelėta metų teko trumpai pagyventi Anglijoje. Bent jau tame rajone kur tik aš bandžiau ieškoti naktinių sliekų visur vien tik akmuo ir skalda. Taigi apie sliekus teko pamiršti, o maisto parduotuvėje „Brown bread“ (angl. ruda duona ) puikiai viliojo karšius ir lynus mano gaudytame Birmingemo kanale kurių pagavau tikrai nemažai. Ankščiau kiek teko naudoti duona kitose vietose ją užpuldavo karosai.

Musės lervos tikrai nebus ignoruojamos jai kabės ant jūsų kabliuko, o jai nepagailėsite ir užmausite jų daugiau. Retas žvejys šiuo metu važiuoja į žvejyba be šių masalų. Tai absoliučiai universalus masalas įvairaus tipo žuvims.

Saldūs konservuoti kukurūzai masalas kuriuo dažniausiai kombinuojamas su kitais gyvais masalais. Niekas jums nedraudžia kabinti šio masalo vieno, tačiau kukurūzas su musės lerva arba slieku atrodo daug efektingiau. Manau kukurūzą verta kabinti vien dėl tos priežasties, kad jis išsiskiria iš dugno savo ryškia spalva dar priduodamas savo saldoka kvapą kurį mėgsta visos karpinės žuvys. Tai gera išeitis, jai masalą puola smulkmė kuri nesugeba praryti trijų ar dviejų užmautų kukurūzų.

Sliekai tas masalas be kurio aš aplamai ne įsivaizduoju lynų žvejybos. Mėšliniai sliekai puikiai tinka „sumuštiniams“ daryti maunant kartu su kukurūzais ar musės lervomis. Naktiniai sliekai labiausiai paplitęs masalas tarp žvejų. Jie pakankamai dideli, tuo atveju aš pergnybiu juos per pus ir maunu ar uodega ar galvą jokio skirtumo. Kimba vienodai gerai nebent jūs turite kažkokį prietarą kuriuo jūs tikite. Tarp senųjų žvejų galima išgirsti apie mėlingalvius sliekus. Teko rasti jų po apolių medžiais tarp šaknų nakties metu. Ne taip kaip didieji naktiniai šie sliekai nėra tokie dideli iki 12-15 centimetrų. Iš pažiūros jie atrodo kaip įprasti sliekai, tačiau pradėjus gaudyti pasijaučia, kad jų daug stangresnė oda ir išlieka gyvensi daug ilgiau negu įprasti sliekai. Ne maža žvejų dalis užmauna slieką kaip „radiatorių“ ir ne labai suprantu kam to reikia. Užtenka tik viena kartą perverti slieką už kurio nors galo ar per vidurį ir galima žvejoti, tegu sliekas raitosi kaip jam patinka.

Dar vienas sakyčiau neįprastas masalas kuris naudojamas lynų žvejyboje vėžys. Nesu asmeniškai jo naudojęs vien dėl tos priežasties, nes gaila ne didelių vėžių, o ir naktį prieš žvejyba važiuoti jų gaudyti, o vėliau juos apvirti nėra noro. Teko sutikti žvejų iš Ignalinos rajono kurie ežeruose pagauna stambių lynų iki 3 kilogramų ir būtent naudojant vėžį. Sunku pasakyti ar tai padės sugauti jūsų rekordini lyną, bet verta pabandyti.

O pati žūklė nėra tokia sudėtinga. Tik kantrybės ir tylos. Mesti nėra tikslo labai toli. Reikia tik rasti mažą plyšį tarp žolių. Gali būti, kad mesti reikės visai po kojomis vos kelis metrus, bet tai visiškai nereškia, kad jūs nepagausite. Apatinis švinukas nuleis jūsų masalą ant dugno, viršutiniai švinai pastatys jūsų plūdę į vertikalią poziciją. Visiškai nekreipiu dėmesio jai plūdė stovi kreivai ar labiau iškilusi. Lyno kimimas būna įvairus, bet dažniausiai jis nežaidžia su masalu ilgai ir sugriebęs nešasi tolyn. Ne taip kaip kiti aš permetinėju savo meškeres kas 5 - 15 minučių. Kai gaudai tarp žolių visiškai ne aišku kaip nukrito masalas po vandeniu. Akivaizdžiai patirtis rodo, tik permestas masalas po kelių sekundžių sulaukia kibimo. Ką gi pabandykite ir jūs.

Artūras Sakalauskas

Susitiksime prie vandens!